огнестрельное оружие

šaunamieji ginklai statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Ginklai, kuriuose sviediniui (minai, kulkai, granatai) iš vamzdžio išsviesti naudojamas dujų, susidariusių sudegus parako arba specialiųjų degiųjų mišinių užtaisui, slėgis. Šaunamieji ginklai apima tiesiogines NP (sviedinį, miną, kulką, granatą) ir jų svaidymo į taikinį priemones (patranką, minosvaidį, kulkosvaidį, šautuvą ir kt.). Šiuolaikiniams šaunamiesiems ginklams priklauso ↑artilerija, šaulių ginklai ir ↑granatsvaidžiai. Lietuvos kariuomenė 1939 m. buvo ginkluota „Mauzer“ sistemos (1924 m.) Čekoslovakijoje ir Belgijoje gaminamais šautuvais, Brno mieste gaminamais Brno vz/26 (1926 m.) lengvaisiais kulkosvaidžiais, vokiečių „Maksim“ sistemos sunkiaisiais kulkosvaidžiais, 81 mm „Stokes-Brand“ sistemos (1929 m.) minosvaidžiais, 20 mm „Oerlikon“ sistemos šveicarų ir „Flak 28“ sistemos vokiečių automatiniais pabūklais, 75 mm prancūzų lauko patrankomis ir haubicomis, 75 mm britų priešlėktuvinėmis patrankomis. Šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės ginkluotėje yra: pistoletai – PM (Rusija), ČZ (Čekija) ir kt.; automatai – AKM, AK74, AKS74, AKS74U (Rusija); automatiniai šautuvai – M14 (JAV) ir kt.; kulkosvaidžiai: lengvieji – RPK, RPK74 (Rusija); universalieji – 7,62 mm MG-3 (Vokietija), 7,62 mm PK (Rusija), 7,62 mm MG-58 (Švedija); didelio kalibro – 12,7 mm DŠKM ir 14,5 mm KPVT (Rusija), 12,7 mm M2HB (JAV) ir kt.; granatsvaidžiai – 84 mm lengvasis granatsvaidis „Carl Gustaf“ (Švedija), 40 mm rankinis granatsvaidis RPG-2 ir RPG-7V (Rusija); 105 mm haubicos M50 (JAV); minosvaidžiai – 120 mm lenkų, bulgarų, čekų gamybos ČM-120, 60 mm rumunų gamybos M60; zenitinės artilerijos pabūklai ir kt. Šaunamieji ginklai. atitikmenys: angl. firearms; shooters rus. огнестрельное оружие ryšiai: dar žiūrėk – artilerija dar žiūrėk – artilerija dar žiūrėk – artilerija dar žiūrėk – granatsvaidis